Gruodžio 15–17 d. Kampanijoje (Italija) pristatytos Neapolio teatro festivalio socialinio teatro programos „Quartieri di Vita“ pasirodymuose dalyvavo ir Lietuvos menininkai. „Quartieri di Vita“ – tai 2016 m. gimęs projektas, skatinantis labiausiai pažeidžiamų visuomenės grupių (migrantų, smurtą patiriančių moterų, žmonių su negalia ir kt.) socialinį įsitraukimą, pasitelkiant teatrą kaip universalią kalbą.
Šiemet festivalis peržengė Italijos ribas – bendradarbiaujant su Europos Sąjungos nacionalinių kultūros institutų tinklu EUNIC, projekte dalyvavo ne tik vietos kūrėjai, bet ir režisieriai iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Prancūzijos, Vokietijos, Lietuvos ir Ispanijos. Nuo gruodžio 6 d. septynios Kampanijos socialinio teatro grupės dirbo kartu su Europos šalių menininkais, o mėnesio viduryje kūrybinių dirbtuvių rezultatai įvairiose regiono teatrinėse erdvėse buvo parodyti festivalio svečiams. Gruodžio 15 d. Prancūzų institute Neapolyje Lietuvos menininkai Jonas Tertelis ir Andrius Jevsejevas pristatė kartu su „Nuovo Teatro Sanità“ ir režisieriumi Mario Gelardi kurtą pasirodymą.
Lietuvių režisieriai džiaugiasi kūrybiniu procesu ir festivalio siunčiama žinute: „Mudu abu pirmą kartą lankėmės Neapolyje ir važiuodami į šį festivalį ne itin daug žinojome apie Sanità rajoną ar jame įsikūrusį „Nuovo Teatro Sanità“. Šio senoje bažnyčioje veikiančio teatro vadovas Mario Gelardi mus labai maloniai ir šiltai priėmė, bet pats tiesiogiai kūrybiniame procese nedalyvavo. Tačiau su mumis dirbusi dešimties aktorių komanda nustebino atvirumu, pozityvumu, drąsa žaisti, improvizuoti ir išbandyti pačius keisčiausius mūsų mestus kūrybinius iššūkius. Iš esmės su aktorių komanda ieškojome jų asmeninių istorijų, susijusių su jiems brangiomis miesto viešosiomis ar intymiomis erdvėmis, kuriose jie jaučiasi saugūs. Bandėme patys sau atrasti ir publikai perteikti tų vietų, taip pat istorijų, kuriomis pasidalijo aktoriai, pasakiškąjį pradą, erdvinę bei laiko specifiką ir tam tikrą apibendrinantį socialinį gestą ar bent jo užuomazgą. Sunku pasakyti, kokiai auditorijai skirtas šis pasirodymas, tačiau turbūt eidami į susitikimą su publika tikimės žiūrovo, kuriam teatras yra ne tik meninė, bet ir visuomeninė erdvė.“
Menininkai dirbo Sanità rajone, laikomame viena pavojingiausių ir tankiausiai apgyvendintų Neapolio zonų. Tačiau Sanità – ir Totò namai, rajonas, galintis didžiuotis istorinių pastatų gausa, bažnyčių prabanga ir įspūdingomis katakombomis.
Apie darbą tokioje aplinkoje režisieriai pasakoja: „Sanità rajonas mums anaiptol nepasirodė pavojingas. Gal tik pirmosiomis dienomis galva gerokai sukosi nuo Lietuvoje turbūt neįsivaizduojamo neapolietiško gyvenimo intensyvumo bei dinamikos. Tačiau gan greitai supratome, kad tai, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip chaosas, turi gan aiškias taisykles, tam tikrą logiką ir kyla iš itin stipraus Sanità rajono gyventojų bendruomeniškumo jausmo, veržlumo, net siauriausiose Sanità gatvelėse pulsuojančio kūrybiškumo bei saviraiškos laisvės. Beveik dvi savaitės, per kurias ne tik aktoriai suteikė mums galimybę prisiliesti prie jų vidinių pasaulių, bet ir visi sutikti vietos gyventojai labai šiltai su mumis bendravo, neabejotinai praturtino ir kultūrine, ir profesine, ir grynai žmogiškąja prasme.“
Platus J. Tertelio ir A. Jevsejevo tiriamų temų spektras bei ilgametė kūrybinė patirtis praturtino „Quartieri di Vita“ programą. Menininkų projektai tiek dirbant individualiai, tiek komandoje, neretai tampa nedidelių, visuomenės ir valdžios primirštų bendruomenių menine analize. Kaip teigia patys kūrėjai, galimybė iš taip arti pažinti Neapolio Sanità rajoną ir itin svarbų vaidmenį šios miesto dalies kultūriniame gyvenime atliekantį „Nuovo Teatro Sanità“ buvo neįkainojama asmeninė ir kūrybinė patirtis.
Lietuvių kūrėjų dalyvavimas „Quartieri di Vita“ programoje įgyvendintas bendradarbiaujant Teatro informacijos centrui, kultūros atašė Italijoje Laurai Gabrielaitytei-Kazulėnienei ir Lietuvos kultūros institutui.
Lietuvos kultūros ministerijos parengta informacija