pulsas

Vilniaus tarptautinis teatro festivalis Sirenos’22. Susipažinkite – kūnas

2022-05-27

Ką gali pasiūlyti teatro festivalis, kai gyvename kare? Kare, kuris nėra apčiuopiamas, už lango neaidi šūviai, tačiau vos įsijungę savo ekranus, pasijuntame apsiausti, puolami? „Sirenos“ šiemet siūlo pažiūrėti į tai, kaip mūsų kūnai dalyvauja virtualiame kare ir kasdienėse kovose, kaip kūnai šiandien veikia teatro scenoje ir ar mūsų kūnus gali pakeisti technologijos. Festivalis, tradiciškai vyks rudenį – rugsėjo 21 – spalio 9 dienomis.

 

Didžiųjų salių ir mažų erdvių mylėtojus subursiantis festivalis šiemet kvies kalbėti apie kūną:  įvairiapusiškai analizuos jo temas socialiniame šiandienos diskurse pradedant nuo lyties kaip socialinio konstrukto, nukūnintų kūnų ir technologinių kūno pakaitalų iki kūno, kaip medicininio įkaito ir kūno, kaip kalbos įrankio. Čia nebus apsieita ir be kūno scenoje analizės: kokia aktoriaus vieta šiuolaikiniame teatre? Ar jis būtinas? Koks jo buvimas scenoje šiandien, dabar, netolimoje ateityje? Kokios naujos neverbalinės kalbos teatre tendencijos, fizinio teatro ir performanso kryptys?

„Artimiausius trejus metus su festivalio komanda  pasirinkome grįžti prie teatro ištakų ir panagrinėti esminius teatro elementus: kūną, erdvę, tekstą. Tad šiemet pradedame nuo kūno. Kiekviena tema skleisis dviem vektoriais: kūnas scenoje ir kūnas kaip šiandieninės visuomenės diskusijų objektas, konfliktų ir kovos zona. Kūnai, kuriais mes kovojame už teisę egzistuoti, būti savimi“, – sako festivalio meno vadovė, tarptautinės programos sudarytoja Kristina Savickienė.

Kūnais išgyventi spektakliai: Avinjono festivalio vardai ir balkaniška energija

Lyties kaip socialinio konstrukto, kūno, kaip medicininio įkaito,  kūno, kaip kalbos įrankio temos – neišsemiamos, jas šiųmetėse „Sirenose“ bandysime atrakinti ir prakalbinti akistatoje su žiūrovais.

Spalio 1, 2 dienomis išvysime spektaklį, kurį festivalis pasirinko pagrindiniu SIRENOS’22 veidu: Avinjono publiką įkvėpęs, itin spalvingas ir įvairialypis prancūzų menininkės Phia Menard darbas

„Sausasis sezonas“. Phia Menard yra viena ryškiausių šiuolaikinių Prancūzijos kūrėjų, drąsiai peržengiančių atskiro žanro ribas. Vienur jos kūryba priskiriama šokiui, kitur – teatrui, tačiau visi sutaria, kad pagrindinis jos scenos kalbos įrankis  – kūnas. Phiai Menard, kuri gimė vyru, nesvetimos lyties takumo, feminizmo, moteriškumo ir vyriškumo temų studijos; jos darbai taip pat turi unikalų pasaulio matymo rakursą, kuris leidžia žiūrovui pamatyti lytiškumo temas naujai ir iki tol nematytai.

Jean Luc Beaujault

 

Spalio 5 d. Slovėnijos teatro atstovai Uroš Kaurin ir Vito Weiss antroje trilogijos „Herojai“ dalyje „Herojai 2.0“ prabils kūno, kaip kalbos ir kūrybos įrankio temomis. „Herojai 2.0“ bylos apie tai, kaip šiandien scenoje jaučiasi tie, kurių profesija reikalauja jų nuolat būti dėmesio centre – aktoriai. Cituodami savo bakalaurinius darbus, šuoliuodami per skirtingus vaidybos stilius, du jauni aktoriai bando suvokti savo, kaip aktorių ryšį su žiūrovais ir tuo pačiu teatro reikšmę mūsų gyvenimuose.

Nada Zgank

Lietuvoje iš spektaklio „Sulėtintai“ (LNDT) pažįstama lenkų-prancūzų režisierė Anna Smolar spalio 6 ir 7 dienomis atskleis mažai žinomą „Henriettos Lacks“ istoriją:  sunku įsivaizduoti, kad už tokių didelių mokslinių proveržių kaip genų terapija, vėžio ir AIDS gydymas, slypi vienos moters kūno ląstelės. Ši moteris – Henrietta Lacks, kurios ląstelės be jos žinios buvo paimtos, perduotos į laboratoriją ir sėkmingai dauginamos daug metų iki ir po jos mirties. Jai mirus 1951-aisiais, jos ląstelės toliau gyvena ne tik laboratorijose, bet ir daugelio mūsų kūnuose, tapusios poliomelito vakcinos pagrindu.

 

Spalio 8 d. – dar viena viešnia iš Balkanų: Slovėnijos choreografė, režisierė, performanso menininkė Nataša Živkovič pristatys spektaklį „Sūnelis“: Albanijoje vyrauja senas paprotys, kuris leidžia moteriai tapti vyru. Skaistybės įžadą davusios moterys dėvi vyriškus drabužius, norėdamos gyventi kaip vyrai patriarchalinėje šiaurės Albanijos visuomenėje, Kosove ir Juodkalnijoje. „Sūnelis“ –  tai bandymas performatyvia forma atlikti antropologinį šio reiškinio tyrimą. Tai sukrečiančios ir stebinančios prisiekusių mergelių istorijos iš atokių Balkanų šalių vietovių. Tai – tam tikras sistemos, palaikančios patriarchalinę nuostatą, plyšys ir užsitęsęs klausimas, kokiame pasaulyje mes gyvename, bei kaip išgyventi vyrų pasaulyje?

Nada Zgank

Unikali sostinės gimtadieniui „Vilnius 700“ skirta programa: humanoidai, dirbtinis intelektas ir bekūniai kūnai. Spektaklių-paskaitų ciklas

Šioje programoje – penkios performatyvios paskaitos, kurias pristato garsūs užsienio kūrėjai –tai programa, skirta papasakoti apie naujausias technologijas (robotus-humanoidus, dirbtinį intelektą, 3D atvaizdų technologijas) bei paanalizuoti, kaip šios technologijos keičia mūsų gyvenimą, o tuo pačiu ir mus pačius.

Unikalus, pirmą kartą Lietuvoje įvyksiantis paskaitų ciklas susies iš pirmo žvilgsnio itin skirtingas sritis: technologijas ir teatrą (pavyzdžiui, scenoje vaidina ne žmogus, o robotas-humanoidas), taip pat spektaklį kaip paskaitą. Pastaroji sintezė veda į naują žanrą – spektaklį- paskaitą, kurios pagalba žaismingai, įdomiai ir netikėtai pateikiamas itin rimtas mokslinis turinys.

Rugsėjo 28, 29 dienomis tarptautinę festivalio programą atidarys žiūrovams jau gerai pažįstamo vokiečių Rimini Protokoll komandos kūrėjo Stefan Kaegi ir dramaturgo Thomas Melle spektaklis-paskaita „Nejaukos slėnis“. Dramaturgas Thomas Melle režisieriui leido sukurti savo robotinę kopiją. Šis humanoidas ir vaidina spektaklyje. „Nejaukos slėnis“ klausia, kaip jaučiasi originalas, kai stebi savo kopiją? Ar gali teatre aktorius keisti objektai ir robotai, ir kokį poveikį jie daro auditorijai?

Rugsėjo 30 d. jaunosios kartos Lenkijos režisierė Magda Szpecht, pakvies į spektaklį-paskaitą „Cyber Elf“. Magda, prasidėjus karui Ukrainoje nusprendė, kad šis laikas nėra tinkamas kūrybai. Padėjusi į šoną visus vystomus meninius projektus ir premjeras, ji tapo „kibernetine elfe“. Magda –  virtualios elfų kariuomenės dalis, kurioje anoniminiai kariai kovoja su Rusijos troliais ir propaganda tam, kad pro begalinį klastočių srautą prasiskverbtų tikra informacija apie tai, kas vyksta. Spektaklio-paskaitos metu Magda mus nuves ten, kur vyksta nukūnintas karas, tačiau ir pats karas, ir jo kariai yra tikri žmonės.

Spalio 3 ir 4 dienomis, šveicarų kūrėjas Simon Senn ir Vidy teatras parodys spektaklį-paskaitą „Būti Ariele F“.  Menininkas Simonas pasakoja apie tai, kaip jis įsigija internete merginos kūno 3D nuotrauką, su kuria gali daryti ką nori, net pats į jį įsikūnyti. Ką reiškia pagyventi svetimame kūne? Kaip teisiškai reguliuojama rinka, kurioje kūno 3D kopiją gali  nusipirkti bet kas ir daryti su juo ką nori?

Mathilda Olmi

Dar vienas Simon Senn  darbas – spektaklis-paskaita „dSimon“Darbas su dirbtiniu intelektu, kuris sukuria naują intelektą, suvienijo medijų dizainerę, programuotoją Tammara Leites ir menininką Simon Senn. Tammara Leites ieškojo savanorio, norinčio aprūpinti dirbtinį intelektą savo duomenimis. Simon Senn šiais duomenimis pasidalinti sutiko, taip gimė dSimon, su kuriuo galima sąveikauti per internetinę svetainę. Tačiau neilgai trukus dSimon pademonstravo netikėtą ir nerimą keliantį elgesį kai kurių svetainės vartotojų atžvilgiu… Šis pasirodymas taip pat įvyks spalio 3 ir 4 d.

Mathilda Olmi

Spalio 9 d. festivalio tarptautinę programą uždarys spektaklis-paskaita „Cerebrum“: buvęs biofizikas, kurio specializacija – smegenų plastiškumas, dabar – aktorius  Yvainas Juillardas – kvies tyrinėti mūsų smegenų veikimo vidų bei kvestionuoti tikrovės prigimties įvairiapusiškumą.

Hichem Dahes

Be gausios tarptautinės teatro programos, „Lietuviška vitrina“ šiemet žiūrovus pakvies į susitikimą su aktualiausiais ir įdomiausiais pastarojo teatro sezono darbais. Kaip ir kiekvienais metais festivalio lankytojų lauks ne mažiau spalvinga „Sirenų Klubo“ programa, tačiau apie visa tai – įsibėgėsiančiose vasaros naujienose.

Bilietus į tarptautinės programos renginius jau galite įsigyti Bilietai.lt ir Teatrai.lt bilietų platinimo platformose. Daugiau informacijos apie renginius: www.sirenos.lt.

 

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros tarybaFestivalį remia Vilniaus miesto savivaldybė. Organizatoriai: VšĮ „Teatro informacijos centras“ ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“.